Per pastaruosius 20 metų alergiškų žmonių skaičius išaugo tris kartus. 20% Bulgarijos gyventojų kenčia nuo alerginio rinito, o 9% - nuo bronchinės astmos. Odos alergija mūsų šalyje kamuoja ketvirtadalį žmonių – apie 20 % serga atopiniu dermatitu ir beveik 25 % bent kartą sirgo dilgėline. Alergija dažnai trunka visą gyvenimą, todėl labai pablogėja jos kokybė
Tradicinė terapija atliekama ilgai naudojant sunkius vaistus, tokius kaip kortikosteroidai ir antihistamininiai vaistai. Gydymas slopina simptomus ir turi daug šalutinių poveikių, kurie pablogina pacientų sveikatą ir sukelia naujų ligų atsiradimą
Labai dažnai nepažeidžiama pagrindinė alergijos priežastis, todėl ji išlieka lėtine problema visam gyvenimui, sako gydytoja, 20 metų patirtį turinti homeopatė Vasilka Jurukova. Pirmojoje savo knygoje „Gyvenimas be alergijos? Misija įmanoma“ji pateikia naują požiūrį į alergijų gydymą, paremtą savo klinikine patirtimi ir moksliniais duomenimis.
Infekcijos gali būti pagrindinė priežastis
Alergijos yra ne tik paveldimos ligos, tvirtina gydytoja Jurukova. Jie yra sudėtingas įvairių veiksnių derinys, todėl juos gydant reikia taikyti kompleksinį požiūrį. Daugeliu atvejų jie atsiranda dėl infekcinių ligų sukėlėjų (grybelių, parazitų, bakterijų), kurie susilpnina imuninę sistemą ir padidina jos reakciją į nekenksmingas medžiagas. Šių ūminių ar lėtinių infekcijų gydymas sukelia alerginių simptomų susilpnėjimą arba visišką išnykimą. Įdomus pavyzdys iš daktarės Jurukovos praktikos – dilgėline sergantys pacientai. Daugeliu atvejų šią ligą sukelia parazitinė infekcija. Parazitai išskiria toksinus, kurie dirgina odą ir sukelia bėrimus. Pašalinus infekciją, išnyksta nemalonūs bėrimai ir sumažėja kortikosteroidų bei antihistamininių vaistų poreikis, kurie nutraukiami prižiūrint gydytojui.
Bet kokią sunkią astmą ir nuolatinę alerginę slogą apsunkina virškinamojo trakto problemos, pabrėžia gydytoja Jurukova. Žarnyno infekcijos yra labai svarbios tokios kvėpavimo takų alergijos atveju, nors manoma, kad reikia gydyti plaučius ir kvėpavimo takus.
Toksinai ir neigiamos emocijos
Infekcijos ir paveldimumas nėra vieninteliai alergijos atsiradimo k altininkai. Ląstelių ir tarpląstelinės erdvės perpildymas toksinais daro neįmanomus detoksikacijos organus – kepenis, inkstus, limfinę sistemą, storąją žarną, odą ir plaučius. Viena iš rimtų problemų yra genetiškai modifikuotas maistas – netipiškas mūsų organizmui maistas. Nors nėra įrodymų, kad šie maisto produktai sukelia alergiją, alergijos bumas sutampa su šių maisto produktų paplitimu.
Nors alergija maistui ir maisto netoleravimas ląstelių lygmeniu pasireiškia skirtingai, jei pacientai netoleruoja tam tikro maisto, bet vartoja jį kiekvieną dieną, tai sukelia daug simptomų, iš kurių kai kurie yra labai panašūs. alergiškiems. Glitimo ir (arba) pieno produktų netoleravimas rimtai veikia kitos dažnos problemos, pvz., autoimuninių ligų, atsiradimą ir eigą.
Vienas iš alergiją sukeliančių veiksnių yra psichoemocinis stresas, kurį patiriame kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pyktis, nusivylimas ir įžeidimas sukuria idealią aplinką alerginėms ligoms vystytis. Dažnai alergija yra netoleravimo, alergijos žmonėms ir mūsų gyvenimo situacijų pasekmė, – aiškina patyręs homeopatas.
Jokios alerginės būklės gydymas neįsivaizduojamas be paciento noro keistis. Infekcijų šalinimas, organizmo detoksikacija, žalingų įpročių įveikimas – tai priemonių dalis. Atmesti pasenusius psichoemocinius modelius taip pat svarbu, nes mūsų kūnas ir psichika yra viena. Tokiose situacijose pacientui naudinga išeiti iš jį alergizuojančių žmonių aplinkos arba pakeisti požiūrį į dirgiklius.
Homeopatija veikia nanodalelių lygiu
2005 m. vienas garsiausių medicinos žurnalų „Lancet“paskelbė dvidešimties tyrimų, kurie įrodė homeopatijos poveikį, palyginti su placebu, metaanalizę. Esmė ta, kad homeopatija turi 2,45 karto didesnį poveikį nei placebas. Taip pat yra faktas, kad dauguma oficialios medicinos alopatinių (cheminių) vaistų turi silpnesnį poveikį, palyginti su placebo poveikiu.
Homeopatija buvo kritikuojama dėl to, kad keli klinikiniai tyrimai atliekami su dideliu pacientų skaičiumi, o dauguma – su mažomis žmonių grupėmis. To priežastis – individualus požiūris į pacientų gydymą. Nors oficialioje medicinoje gydymas yra tipiškas. Jei, pavyzdžiui, skauda skrandį, gydytojas paskirs H2 blokatorių – famotidiną arba ranitidiną – tai yra tą patį preparatą, kurį gamina skirtingos įmonės ir turi skirtingą prekės pavadinimą. Bet jei dėl skrandžio skausmo kreipsitės pas homeopatą, gausite sau tinkamiausią, atrinktą iš mažiausiai šimto homeopatinių vaistų. Vienai problemai padeda ne tik vienas homeopatinis vaistas. Pasirinkimas yra didžiulis ir atliekamas atsižvelgiant į individualias paciento savybes. Dėl to labai sunku atlikti tipinius klinikinius tyrimus. Tačiau klinikiniai tyrimai atliekami ir homeopatijoje – dažniausiai alergijos srityje. Dr. Reilly (Anglija) atliko keturis tyrimus iš eilės dėl homeopatinio šienligę sukeliančių žiedadulkių skiedimo poveikio. Jis duoda jas pacientams, sergantiems alerginiu rinitu, ir jų būklę pagerina homeopatiškai praskiestos žiedadulkės.
Komandos iš Italijos ir JAV tiria, ar homeopatinis vaistas gali pakeisti genus. Italijoje atliktas Bigadli tyrimas įrodo, kad dažniausiai naudojami homeopatiniai vaistai nuo alergijos Apis 15 ir Apis 30 CH1 pakeičia šimtus genų.
Nobelio premijos laureatas prof. Lucas Montagnier prieš keletą metų įrodė: nors tirpale nėra nė vienos molekulės po homeopatinio praskiedimo virš 15 CH, prietaisai ir toliau registruoja šio vaisto biologinį aktyvumą. Tą patį įrodo ir kitas pasaulinio garso fizikas mokslininkas – prof. Louis Ray. Labai dideliuose homeopatiniuose skiedimuose, kur nelieka nė vienos motininės tinktūros molekulės, vaistas veikia nanodalelių lygmeniu (informaciniu lygiu), o ne atomų ir molekulių lygmeniu (cheminiu lygmeniu). Pasirodo, homeopatija yra nanomedicina, veikianti per informacijos nešiklį. Todėl, kad ir kaip būtų skiedžiamas vaistas, jis duoda rezultatą. Mokslas turi pakankamai jautrios įrangos, kad įrodytų, jog šis tirpalas turi biologinį aktyvumą.
