Stemplės achalazija (kardiospazmas) gali tapti realiu pavojumi sergančiojo gyvybei, aiškina B altarusijos medicinos mokslų daktaras prof. Vladimiras Hryshtanovičius
“Tai lėtinė nervų ir raumenų patologija, kuri gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažniausiai nuo 20 iki 60 metų. Dažnis yra vienas ar du iš 100 tūkst. Dėl sutrikusio apatinio stemplės sfinkterio veikimo jis negali „atsipalaiduoti“, kai patenka maistas, ir negali patekti iš stemplės į skrandį. Laikui bėgant stemplės krūtinės dalies raumenų tonusas ir motorinis aktyvumas sumažėja tiek, kad pavalgyti itin sunku arba išvis neįmanoma. Esant tokiai situacijai, nukenčia ne tik žmogaus gyvenimo kokybė, bet ir sukuriamas realus pavojus jo gyvybei. Nepaisant daugiau nei 300 metų trukusios stemplės achalazijos tyrimo istorijos, jos priežastys lieka nežinomos. Mokslininkų teigimu, tam tikrą vaidmenį ligos vystymuisi vaidina paveldimas polinkis, užsitęsęs ar staigus psichoemocinis stresas, taip pat infekcinis-uždegiminis stemplės sienelių pažeidimas. Achalazijai būdingi trys pagrindiniai simptomai: pasunkėjęs rijimas (disfagija), judėjimas priešinga maisto masės kryptimi (pykinimas, raugėjimas, vėmimas) ir krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas. Iš pradžių disfagija pasireiškia retkarčiais, bet vėliau ji tampa nuolatinė ir atsiranda staiga, be aiškios priežasties arba greitai ir nekantriai valgant. Nemalonus gumbelio jausmas gerklėje verčia pacientą valgyti mažomis porcijomis ir intuityviai ieškoti būdų, kaip maistą perkelti – sulaikyti kvėpavimą, gurkšnoti orą ar gerti vandenį. Kai kuriais atvejais stebima paradoksali disfagija, kai skystas maistas yra sunkiau praleidžiamas nei kietas. Skausmas krūtinėje, atsirandantis ryjant ar apskritai, gali pereiti į kaklą, žandikaulį, tarp menčių. 70 procentų pacientų gausiai raugėja, ypač miego metu, taip sukeldami nepakeliamą kosulį.“
Rėmuo, nemalonus burnos kvapas, padidėjęs seilėtekis, deginimas krūtinėje, svorio kritimas, anemija, pneumonija – šios būklės yra dažni achalazijos palydovai. „Esant minėtiems simptomams, neatidėliokite vizito pas gydytoją, nes ankstyva kardiospazmo diagnostika yra esminis palankios ligos baigties momentas“, – rekomenduoja specialistė. Labai gera diagnozė yra endoskopinis stemplės tyrimas. Gydymas vaistais yra menkai veiksmingas ir taikomas tik pradinėje kardiospazmo stadijoje, nes dėl ilgos ligos eigos apatinio stemplės sfinkterio srityje susidaro šiurkštūs sukibimai. Visuotinai pripažįstama stemplės kardialinės dalies etapinio balioninio išplėtimo metodika. Tačiau, deja, teigiamas poveikis išlieka ne ilgiau kaip 6–12 mėnesių. Todėl šiais laikais pirmenybė teikiama operacijai, nes yra daugiau nei 30 chirurginės intervencijos variantų, tačiau tai neatmeta ligos pasikartojimo. Dabar vis dažniau taikomos neinvazinės laparoskopinės operacijos, kurios taip pat yra pakankamai veiksmingos. Nepamirškite, kad net ir po gydymo pacientas turi laikytis kelių paprastų rekomendacijų: valgyti dažnai – 4-5 kartus per dieną mažomis porcijomis, taip pat laikytis tam tikros dietos: nevartoti kepto ir aštraus maisto, nevartoti labai karšto maisto, jokių gazuotų gėrimų ir alkoholio. Ir, žinoma, gerai sukramtyti maistą.“
