Dr. Williamas Beardsley yra vaikų psichiatrijos profesorius, Bostono vaikų ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėjas. Jis yra vaikų psichiatrijos profesorius, dėsto Harvardo medicinos mokykloje
Daktaras Beardsley yra vienas iš trijų vadovaujančių tyrėjų šeimos santykių tyrimo projekte, kurio metu mokslininkai kuria modelius, kaip stiprinti šeimos ryšius susidūrus su tėvų depresija. Prof. Beardsley taip pat vadovauja didžiausiam moksliniam projektui Bostone, siekiant išvengti depresijos didelės rizikos vaikams. Anksčiau daktaras Beardsley buvo Nacionalinės psichikos sveikatos asociacijos ekspertų tarybos narys.
Prof. Beardsley, su kokiomis psichoemocinėmis problemomis moterys susiduria po gimdymo?
- 25–45 metų moterys yra labiausiai linkusios į depresiją. Būtent su šiomis problemomis jie susiduria nėštumo metu ir iškart po gimdymo. Jaunų motinų problemos gali būti įvairios – nuo lengvos ir greitai praeinančios būklės – vadinamojo kūdikio mėlynojo (baby blues) iki rimtesnės ir potencialiai pavojingos pogimdyminės depresijos. Retais ir ekstremaliais atvejais moterims gali išsivystyti pogimdyminė psichozė.
Ar dažnas yra kūdikių bliuzas?
- Mamos, kurios susirgo kūdikio bliuzu, skundžiasi nuotaikų kaita, kurią sukelia staigūs hormonų svyravimai iškart po gimdymo. Tokia būklė pasitaiko labai dažnai. Mūsų duomenimis, kūdikių mėlynė serga iki 80% moterų. Būklė paprastai išsivysto per pirmąsias 3-5 dienas po gimimo ir palaipsniui mažėja, kai hormonų lygis stabilizuojasi. Kūdikių mėlynumo simptomai trunka ne ilgiau kaip savaitę ar dvi. Jei šiuo laikotarpiu moteris nepatiria nuotaikos pokyčių, tokių kaip liūdesys, verksmas ir kiti simptomai, problema gali būti daug rimtesnė.
Kas yra pogimdyminė depresija?
- Pogimdyminė depresija yra būklė, kuri pasireiškia daug rečiau nei įprasta kūdikių mėlynė. Pogimdyminės depresijos simptomai beveik identiški klasikiniams nusiskundimams dėl depresijos, tačiau jie siejami su konkrečiu įvykiu – vaiko gimimu. Pogimdyminė depresija pasireiškia maždaug 10–20 % moterų.
Kokie yra pogimdyminės depresijos simptomai?
- Pogimdyminės depresijos simptomai, kaip sakiau, yra beveik tokie patys kaip įprastos klinikinės depresijos. Tačiau jos gali apimti specifines baimes dėl naujagimio sveikatos, o kartais ir įkyrių minčių apie pakenkimą naujagimiui. Atsižvelgiant į didelį stresą po gimdymo ir didžiulį jaunos mamos darbo krūvį, galite suprasti, kodėl ji jaučiasi labai
pavargęs, irzlus ir susirūpinęs
Tačiau kai moteris patiria radikalius motyvacijos, apetito ir nuotaikos pokyčius – tai nerimą keliantis ženklas, kuriam reikia profesionalaus gydymo.
Pogimdyminės depresijos diagnozė paprastai nustatoma, jei šie simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites po gimdymo, siekiant atskirti ligą nuo įprastos kūdikių mėlynės.
Kaip gydoma pogimdyminė depresija?
- Pogimdyminė depresija yra gydoma. Daugumai moterų veiksmingiausia gydymo strategija yra antidepresantų ir psichoterapijos derinys (pokalbis su terapeutu). Pageidautina, kad gydant dalyvautų gydytojas, besispecializuojantis pogimdyminės depresijos problemomis. Gydant pogimdyminę depresiją socialinis bendravimas, bendravimas su draugais ir šeima atlieka itin svarbų vaidmenį. Reguliarus, matuojamas pratimas ir subalansuota mityba, kurioje gausu b altymų, vitaminų ir mineralų, taip pat padeda jaunoms mamoms pagerinti nuotaiką ir greičiau atsigauti. Gydymo planas turi būti sudarytas visiškai individualiai. Visiškai nepriimtina, kad gydymas laikytųsi kokio nors griežto šablono, o ypač mamoms gydytis pagal rekomendacijas, kurias rasdavo internete ar išgirstų iš pažįstamų. Kai kurioms moterims reikalingas specialus požiūris – todėl siauro specialisto pagalba yra būtina.
Kai mama suserga stipria depresija, ji tampa mažiau jautri kūdikio poreikiams. Pogimdyminė depresija apsunkina mamos ir vaiko bendravimą. Moteris gali fiziškai ir emociškai atsiriboti nuo savo vaiko, net kasdienė, privaloma motinos priežiūra gali ją nuvarginti. Tokios moterys nustoja reaguoti į kūdikio verksmą, retai keičia jam sauskelnes ir maudo, net nenori maitinti. Kai kurie moksliniai tyrimai parodė, kad pogimdyminė mamų depresija gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir tapti rizika jo sveikatai bei gyvybei. Mamos dėmesys naujagimiui būtinas jo raidai, nes pirmieji jo gyvenimo metai yra nepaprastai svarbūs mažojo žmogaus pažinimo sferos formavimuisi.
Jei pogimdyminė depresija liko be tinkamo gydymo,
vaiko protinis ir motorinis vystymasis gali sulėtėti, gali padidėti nerimas. Ilgalaikė motinų depresija po gimdymo gali sukelti rimtų pasekmių vaiko ateičiai.
Ar galima išvengti pogimdyvinės depresijos?
- Daugeliu atvejų pogimdyminės depresijos iš tikrųjų galima išvengti, o ankstyvas jos nustatymas prisideda prie veiksmingesnio gydymo. Pogimdyminės depresijos prevencijai svarbu, kad moterys būtų informuotos apie rizikos veiksnius, o čia pagrindinį vaidmenį turi atlikti medicinos specialistai. Gydantis gydytojas turėtų nustatyti, kokie yra moters pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai, o pediatrai ir slaugytojai turėtų dirbti kartu su juo šia kryptimi. Jei moteris neseniai pagimdė ir pastebimi įtartini simptomai, ją reikia nedelsiant siųsti apžiūrai ir gydyti – kartais tai padeda išvengti rimtų, net tragiškų pasekmių. Kadangi socialinė parama yra gyvybiškai svarbus pogimdyminės depresijos prevencijos elementas, partneris, šeimos nariai, kolegos ir draugai turėtų palaikyti moterį šiuo sunkiu ir sudėtingu jos gyvenimo laikotarpiu.
Milena VASSILEVA
Kaip pasireiškia psichozė po gimdymo?
Retais atvejais neseniai pagimdžiusioms moterims išsivysto pogimdyminė psichozė. Tai rimta būklė, kuria serga apie 0,1 % visų motinų. Pogimdyminė psichozė dažniausiai vystosi labai greitai – ji prasideda per pirmąsias 2-3 savaites po gimdymo. Pogimdyminės psichozės simptomai gali būti: kliedesiai, haliucinacijos, sumišimas ir sprendimo nenuoseklumas, atsisakymas valgyti, staigūs energijos antplūdžiai, įkyrios mintys, paranoja ir kt. Moterys, sergančios pogimdymine psichoze, kartais turi būti hospitalizuojamos, kol jų būklė stabilizuosis. Kadangi psichozė gali sukelti nenuspėjamų pasekmių ir kelti grėsmę naujagimio gyvybei, šias moteris turi nuolat prižiūrėti gydytojas specialistas ir šeimos nariai. Socialinė parama mamai šiuo krizės laikotarpiu yra labai svarbi. Tik gydytojas turėtų užsiimti pogimdyminės psichozės gydymu – savigyda, o bet koks delsimas kreiptis pagalbos į specialistą, atsiradus nerimo simptomams, yra itin pavojingas moteriai ir jos kūdikiui. Gydantis gydytojas gali paskirti jai vaistų nuo psichozės, antidepresantų ir kitų vaistų.
Kokia būklės išsivystymo priežastis
Mokslininkai dar iki galo neišsiaiškino pogimdyminės depresijos priežasčių, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad trys veiksniai kartu vaidina pagrindinį vaidmenį jos vystymuisi. Pirma, yra staigūs hormonų svyravimai po gimimo, įskaitant placentos veiklos nutrūkimą ir serotonino kiekio sumažėjimą smegenyse.
Antra, yra keletas situacinių pavojų, susijusių su depresija po gimdymo. Kūdikio gimimas pats savaime yra įspūdingas įvykis, didelių gyvenimo pokyčių akimirka, todėl mama gali patirti stresą, sukeliantį depresiją.
Trečia, jei reikšmingas gyvenimo įvykis (pvz., skyrybos ar giminaičio mirtis) sutampa su gimdymu, pogimdyminės depresijos rizika bus daug didesnė. Kitos įtemptos aplinkybės, įskaitant įtampą šeimoje, taip pat gali paskatinti depresiją. Apskritai moters santykiai su vaiko tėvu ir vidinės abejonės dėl nėštumo yra papildoma rizika pogimdyminės depresijos išsivystymui.
