Prof. Gydytojas Borisas Bogovas turi vidaus ligų ir nefrologijos specialybes. Medicinos daktaras nuo 2002 m. Šiuo metu yra Aleksandrovsko ligoninės direktorius. Jis yra Bulgarijos mokslinės nefrologijos, dializės ir transplantacijos draugijos sekretorius.
Kalbamės su prof. Bogovu apie arterinės hipertenzijos ryšį su daugelio organų, įskaitant inkstus, ligomis.
Prof. Bogovas, koks yra ryšys tarp hipertenzijos ir inkstų ligų?
- Arterinės hipertenzijos ir inkstų ligų ryšys yra tiesioginis. Medicinos mokslas nustatė, kurių inkstų ligų atveju hipertenzija yra viena iš priežasčių, o kurių – pasekmė.
Arterinė hipertenzija yra antras pagal svarbą lėtinės inkstų ligos atsiradimo veiksnys, tačiau hipertenzija gali atsirasti dėl tarpparenchiminių inkstų ligų – lėtinio glomerulonefrito. Antruoju atveju arterinė hipertenzija yra antrinė.
Jis pasireiškia 5–15 % pacientų, sergančių lėtine inkstų liga.
Aukštas kraujospūdis laipsniškai kenkia inkstų funkcijai. Dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, neatsižvelgiant į jo kilmę, būtina griežtai kontroliuoti arterinį spaudimą, kad būtų atidėta pakaitinė terapija – hemodializė.
O kai pacientai jaunesni, ruošiamasi ir atliekama inkstų transplantacija. Deja, transplantacijų mūsų šalyje nepakanka.
Pacientų, sergančių hipertenzija, dėl kurios buvo pažeistos inkstų kraujagyslės ir sutrikusi inkstų veikla, yra daugiau nei 48 proc. Tai reiškia, kad pusė žmonių, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, serga hipertenzija.
Šių pacientų profilis rodo, kad jie serga ne tik hipertenzija.
Jie dažniausiai turi antsvorį ir hipertenziją, serga diabetu ir hipertenzija, piktnaudžiauja alkoholiu ir rūko, arba turi genetinį polinkį į inkstų ligą šeimoje.
Koks lėtinių inkstų ligų dažnis Bulgarijoje?
- Bulgarijos statistika rodo, kad 12,89 % žmonių serga kokia nors lėtine inkstų liga. Sergamumas mūsų šalyje yra beveik dvigubai didesnis nei Vakarų Europos šalyse, kur jis yra nuo 6 iki 8%.
Lėtinės inkstų ligos (LŠL) yra vienos iš labiausiai paplitusių suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių, ypač išsivysčiusiose šalyse, kuriose visuomenė sensta, kur inkstų problemos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių.
Lėtinės inkstų ligos taip pat yra susijusios su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kuri didėja kartu su glomerulų filtracijos sumažėjimu žemiau 60 ml/min. Galiausiai dauguma LIL sergančių pacientų miršta nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų.

Kada aukšto kraujospūdžio pacientas turėtų kreiptis į nefrologą?
- Net jei hipertenzija yra kontroliuojama, tai yra, pacientas yra gydomas šiuolaikiškais antihipertenziniais vaistais organus išsaugančiais vaistais, ketvirtaisiais-penktaisiais ligos metais jis turi būti konsultuojamasi su nefrologu.
Atliekamas kraujo tyrimas, rodantis inkstų funkciją ir glomerulų filtraciją. Taip pat atliekamas šlapimo tyrimas dėl šlapimo nuosėdų, kuris trunka dešimt minučių, bet yra labai informatyvus.
Kas daroma, kai tyrimų pagalba nustatoma inkstų problema?
– palaiko ryšį tarp kardiologo, kuris stebi paciento širdies ir kraujagyslių būklę, ir nefrologo, kuris stebi jo inkstų būklę, kad surastų geriausią gydymą. Labai dažnai, nustačius inkstų sutrikimą, būtina keisti arterinės hipertenzijos gydymą.
Tarp mūsų, nefrologų, ir kolegų kardiologų yra tam tikrų nesutarimų dėl tikslinio kraujospūdžio lygio ir dėl vartojamų vaistų klasių. Kardiologai apibrėžia hipertenzija sergančius pacientus, kurių sistolinis (viršutinis) slėgis didesnis nei 140 mmHg, o diastolinis spaudimas didesnis nei 90 mmHg, ir mes su tuo sutinkame.
Tačiau mes neabejotinai nesutariame dėl tikslinių kraujo verčių pacientams, kurie jau turi inkstų problemų – kuriems yra tam tikro laipsnio inkstų nepakankamumas ir kai šlapime atsiranda b altymų (proteinurija), kuri yra viena iš pirmieji požymiai, kad inkstai kenčia.
Pasak nefrologų, pacientams, sergantiems proteinurija - daugiau nei 30 mikrogramų albuminurija ir daugiau nei 1 gramas b altymų šlapime per dieną - tikslinės kraujospūdžio vertės turėtų būti mažesnės - 125/75 mmHg arba maksimalus 130/80 mmHg.
Kadangi buvo įrodyta, kad esant aukštesnei kraujospūdžio vertei, yra labai didelė tikimybė, kad pacientai greičiau pasieks galutinę inkstų ligos stadiją.
Ar kada nors nustatėte hipertenziją pacientui, sergančiam inkstų liga?
– Tai vyksta kasdien. Pas mus kreipiasi pacientai, kurie arba nežino, kad serga hipertenzija, arba nežino, kad serga inkstų liga. Tačiau kažkas iš grandinės manė, kad, pavyzdžiui, bendrosios praktikos gydytojas pamatė nukrypimą nuo normalių kraujo parametrų arba kardiologas nusiuntė savo pacientą konsultacijai pas nefrologą.
Dauguma mūsų pacientų yra suaugusieji ir kenčia nuo pažinimo sutrikimų (kraujagyslinės demencijos). Neretai paaiškėja, kad tai yra nekontroliuojamos hipertenzijos pagrindas – šie žmonės pamiršta išgerti vaistus arba kartais visai sąmoningai taupo kai kuriems vaistams, jų neperka vaistinėje. Dėl to pakyla kraujospūdis ir atsiranda kitų komplikacijų.
Ką naudinga valgyti ir gerti šiems pacientams?
- Dėl arterinės hipertenzijos ribojame druskos suvartojimą iki 2–6 gramų. Praktiškai tai reiškia žiupsnelį druskos ant patiekalo, ne daugiau. Turint omenyje, kad dažniausiai šie žmonės serga ir inkstų ligomis, druska sulaiko skysčius organizme ir taip pablogina inkstų veiklą.
Rekomenduojame šiems pacientams akcentuoti vegetarišką maistą ir riboti b altyminį maistą, ypač mėsą, ankštinius augalus ir šviežią pieną. Sūris ir varškė nėra draudžiami, tačiau nedideliais kiekiais.
Būtinas normalus skysčių suvartojimas – nuo pusantro litro, per litrą ir 800 ml, iki dviejų litrų vandens. Didelė dalis mūsų pacientų, kuriems taikoma pirminė hipertenzijos terapija, turi diuretikų. Jie yra dviašmenis kardas pagyvenusiems pacientams.
Juokauju, suaugusieji yra kaip maži vaikai – jie labai greitai dehidratuoja, ypač jei diuretikas yra didesnėmis dozėmis. Norint išvengti dehidratacijos, diuretikų kiekis turi būti subalansuotas su išgertų skysčių kiekiu.