Kodėl nesilaikome sau pažadų?

Turinys:

Kodėl nesilaikome sau pažadų?
Kodėl nesilaikome sau pažadų?
Anonim

“Nuo Naujųjų metų mane apėmė tinginystė, nesinori eiti į darbą, nesinori lipti ant svarstyklių… Negaliu įtikinti savęs eiti ilgas pasivaikščiojimas, eiti į kalnus ar sporto salę. Noriu būti pultelio viršininku, stebėti žiemą pro šiltų namų langą ir išlaikyti liekną figūrą svajodama. Bet aš nervinuosi, nes noriu būti sveika, liekna, energinga, lygia oda ir dailaus kūno… Ką turėčiau daryti, kad motyvuočiau save ir išpildyčiau sau duotus pažadus?"

Neturiu paruošto atsakymo, nes kiekvienam iš mūsų jis yra skirtingas, bet kartu su jumis galime tapti detektyvais ir išsiaiškinti, kokios gali būti priežastys nedaryti to, ką pažadėjome sau? Kaip pavyzdį naudosiu pratybų įsipareigojimą. Tai gali būti taikoma bet kuriam kitam pažadui, kurį davėme sau.

Pirma galima priežastis – per ilgas dienos sąrašas, pvz.:

• Atsikeliu, užsiimu gimnastika / joga (bėgiu parke)

• Išeiti su draugais

• Aš einu į kultūrines pramogas

• Aš mokausi kelti savo kvalifikaciją

• Aš mokausi kalbos

• Papildomas darbas

• Pagalba artimiesiems

• Lankausi asmeninio tobulėjimo praktikose

• Hobis

Jei ši veikla užpildo jūsų kasdienį gyvenimą, gali būti, kad jums tiesiog neužtenka laiko ir jėgų. Atkreipiame dėmesį, kad į aukščiau pateiktą sąrašą neįtrauktos buitinės pareigos, taip pat su vaikais, partneriu ir darbu susijusių pareigų ir jos yra nepakeičiama mūsų dienos dalis.

Antra galima priežastis – netinkamas sporto šakos (ar aktyvios veiklos) pasirinkimas. Iš bendravimo su žmonėmis supratau, kad kai kuriems sporto salėje nuobodu, bet, pavyzdžiui, šokant, net nesuvokia, kad nuobodu. Priešingai – jiems smagu.

Trečia galima priežastis – rezultato nebuvimas. Kai karts nuo karto sportuojame, niekaip nepavyksta išlaikyti optimalaus svorio, nėra galimybės pamatyti efekto ir patirti malonumą, kai kasdien jaučiamės lieknas ir lankstus. Rezultatas, kaip žinote, gaunamas iš atkaklumo ir disciplinos. Patirtis rodo, kad pakankamai ilgai sportuodami žmonės pastebi, kad jų kūnas yra ne tik geros formos, lankstus ir tvirtas, bet jame nėra jokios įtampos ar sustingimo. Tai skatina juos reguliariai mankštintis.

Ketvirta galima priežastis – mes nesportavome pakankamai ilgai, kad turėtume patirties ir įsitikinimo, kad tai suteikia energijos ir tonuso. Mes tik suprantame, kad tam reikia pastangų ir disciplinos. Neatradome (arba nenorime prisiminti), kad sportavimas išvaduoja iš susikaupusios įtampos ir streso, stiprina sveikatą.

Penkta galima priežastis – patirta netektis, dėl kurios „paskęstame“ir manome, kad nieko nebeturi prasmės.

Šešta galima priežastis – labai ilga vienatvė, vienatvė, vilties stoka.

Septintoji galima priežastis – esame jauni, turime pakankamai jėgų susidoroti su kasdienėmis užduotimis, kūnas vis dar stiprus, patvarus, lankstus, dar sugeba susidoroti su tuo, ką jam darome (darbas, maistas, alkoholis). daugiau, mažiau ilsiuosi ir sportuoji, daugiau sėdi).

Aštunta galima priežastis – jūs pakankamai dirbate, esate atsakingas ir drausmingas, kad sporte parodytumėte tą patį. Laikas poilsiui, atsipalaidavimui, alui, greitam maistui. Daugiau jokių dietų, apribojimų, režimų!

Devinta galima priežastis – atidėliojimas yra būdas nedaryti to, ką pažadėjome sau, ir nepasiduoti.

Dešimtoji galima priežastis – savo pažadus priimame kaip įsipareigojimus, naštą, svorį, naštą. Mes juos patiriame ne kaip rūpinimąsi savimi, o kaip tai, ką privalome daryti. Pavargęs suaugęs ar nesubrendęs vaikas mumyse atsisako būti disciplinuotas, vykdomas ir atsakingas už savo veiksmus.

Atsakomybė, veiksmai, disciplina.

Vėl? Vėl? Ar aš vis dar esu visko pagrindas?

Na… Kas dar?

Kad ir mes to nenorėtume, atsakomybė už savo gyvenimo pasirinkimus ir jų pasekmes yra ne kažkieno kito, o mūsų.

Štai čia ateina malonumų tema ir kaip ji atitinka atsakomybę už save, būdami kasdien. Vieni malonumai turi trumpalaikį poveikį, o norint patirti kitus (pvz., sveiką ir energingą kūną), reikia kasdienių veiksmų.

Motyvacija sportuoti kyla iš galutinio rezultato ir jo pasekmių. Kai turime tai supratimą, jau žinome, kad ir baklavos skaičius, ir ratų skaičius sporto aikštelėje priklauso tik nuo mūsų. Ir kai persistengsime su vienu, kad susitvarkytume su pasekmėmis, turėsime padidinti ir kitą.

Ką dar gali reikšti, kad

mes nenorime ir neturime noro

pasirūpinti savimi? Gal norime, kad mumis pasirūpintų kažkas kitas? O gal norime pamatyti, ar kas nors kitas? O gal norime patikrinti, ar būsime mylimi tokie, kokie esame? O gal nesistengiame? Galbūt nenorėsime susitaikyti su tuo, kad už kiekvienos sėkmės slypi sunkus darbas, atkaklumas ir rūpestis.

Galime pamiršti, kad net ir sunkią veiklą galima atlikti lengvai, jei tik pakeisime požiūrį į ją.

Ir galiausiai, kad galėtume susidoroti su viskuo, ką darome ir būti tuo patenkinti, būtina nustatyti savo prioritetus, savo ribas, suvokti, kiek daug galime padaryti, kiek daug galime pasiekti, kiek galime susitvarkyti, kiek mums reikia, kiek užtenka ir kas mums svarbu.

Jei kūno sveikata, tonusas, energija ir pasitenkinimo patirtis mums maloniau nei priekaištai ir kritika sau, tai vietoj traškučių turėsime įsipareigojimą sau valgyti tai, kas mums tinka., pabandyti, o ne pasikalbėti su draugu konditerijos parduotuvėje, susitikti parke ir pabėgioti arba „privalomoje“vakarienėje pabrėžti šokius ir salotas. O kai norime tingėti – su malonumu mėgautis poilsiu.

Priešingu atveju patenkame į situaciją: „Aš labai noriu, bet neturiu noro“, ir k altiname viską, ką tik sugalvojame, kas neleidžia tesėti sau duotų pažadų.

Yra tikrai nedaug priežasčių, kurios gali neleisti mums paversti to, ko norime sau gyvenimo būdu.

Rekomenduojamas: