Skydliaukės ligos dabar yra labai dažnos. Yra nemažai žmonių, daugiausia moterų, turinčių kažkokį skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau jie apie šią problemą nežino, nes nebuvo tirti. Diagnozę atitolina ir tai, kad skydliaukės ligoms būdingi įvairūs ir atskiri simptomai, kurie painiojami su kitomis ligomis.
Esant hipotirozei (sumažėjusi skydliaukės funkcija), medžiagų apykaitos procesai organizme sulėtėja. Žmonės su išsivysčiusia hipotiroze dažniausiai būna mieguisti, mieguisti, atsipalaidavę. Su endokrinologu dr. Krasimiru Hadžilazovu aptariame priežasčių ypatybes, įvairias hipotirozės formas ir apraiškas, pacientų gydymą ir elgesį.
Daktare Hadžilazovai, kas yra svarbiausia, ką turime sužinoti apie šią būklę – hipotirozę?
- Hipotireozė yra viena iš labiausiai paplitusių endokrinologijos ligų, pažodžiui reiškianti sumažėjusią skydliaukės funkciją.
Laboratoriniuose tyrimuose jis išreiškiamas dviejų skydliaukės gaminamų skydliaukės hormonų – FT3 ir FT4 – kiekio sumažėjimu ir atitinkamu TSH hormono padidėjimu. Jį gamina hipofizė, todėl iš tikrųjų yra tiesioginis ir atvirkštinis ryšys tarp dviejų liaukų – hipofizės ir skydliaukės.
Pradžioje noriu paminėti, kad yra ir vadinamasis trumpalaikė, paprasčiau tariant, „pusė“ligos forma. Čia būdinga tai, kad TSH gali būti padidėjęs esant normaliam FT3 ir FT4 lygiui. Jei kalbėtume apie statistiką, šis variantas laboratoriniu požiūriu yra daug dažnesnis, o klinikiniu požiūriu jis vadinamas subklinikine hipotiroze.
Viename sakinyje šiai formai būdingi mažiau ir ne tokie ryškūs simptomai, tačiau tai apsunkina diagnozę.
Prisiminkite hipotirozės simptomus?
- Pas mus pacientai kreipiasi su simptomais, kuriuos vėliau įrodome laboratoriniais tyrimais: nuovargiu, skysčių susilaikymu, viso kūno patinimu – ne tik apatinių galūnių, bet ir veido, rankų, krūtinės srityje.
Šis paburkimas pastebimas jau ryto valandomis ir gulint. Jis taip pat mažai arba visai mažėja aktyviu dienos metu. Skirtingai nuo širdies edemos dėl širdies nepakankamumo, kuri išnyksta žmogui atsigulus. Tačiau svarbiausia yra kitaip: esant hipotirozei, pakinta organizmo medžiagų apykaita.
Tiesą sakant, pagrindinė skydliaukės hormonų svarba yra medžiagų apykaitos procesų reguliavimas organizme, termoreguliacija, širdies veikla, širdies ritmas, širdies raumens jėga, nervų sistema, jos veikla. Paprastai tariant – viso organizmo tonusui reguliuoti.
Kai sumažėja FT3 ir FT4 hormonų kiekis, visi tie organai ir sistemos, kuriuos paminėjau, atitinkamai paveikiami. Pavyzdžiui, sulėtėjusi medžiagų apykaita lemia lėtą ir nepilną maisto produktų ir skysčių, kuriuos žmogus suvartojo, suvartojimą.
Iš ten ji kaupiasi energijos pavidalu riebalų sandėliuose, tiksliau trigliceridų pavidalu riebalų ląstelėse. Tai reiškia padidėjusį riebalinių ląstelių tūrį, taigi ir riebalinio audinio tūrį, o tai įprastai kalbant reiškia svorio padidėjimą.
Be to, skydliaukės funkcijos sutrikimas sukelia vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus organizme. Sulėtėję medžiagų apykaitos procesai iš tikrųjų sukelia skysčių susilaikymą minkštuosiuose kūno audiniuose.
Štai kodėl hipotiroze sergančių žmonių oda atrodo tiršta ir stora. Mažas skydliaukės hormonų kiekis lemia šilumos mainų sumažėjimą, t.y. kūno temperatūra mažėja, o oda, be bandomosios odos, taip pat š altesnė.
Hipotireozė taip pat susijusi su plaukų folikulais, šiems žmonėms plaukai slenka. Dar viena svarbi pasekmė – sumažėja nervų sistemos jaudrumas, jos aktyvumas ir linksmumas. Žmonės su išsivysčiusia hipotiroze dažniausiai būna mieguisti, mieguisti, atsipalaidavę. Sėdėdami vienoje vietoje jie gali lengvai užmigti.
Sumažėja smegenų veiklos aktyvumas, mažėja gebėjimas spręsti kasdienes užduotis, atsiranda atminties sutrikimų. Ši sumažėjusi skydliaukės funkcija taip pat turi įtakos širdies veiklai: paprastai širdis susitraukia lėčiau, kraują iš jos išstumianti jėga yra silpnesnė, o tai iš tikrųjų sukelia skysčių susilaikymą organizme.
Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad hipotirozė dažniausiai gali sukelti lytinių liaukų disfunkciją, o tai yra jaunų moterų problema. Šiuo atžvilgiu abortai taip pat yra dažnesni šios būklės atveju.
Dr. Hadžilazovai, ar galite nurodyti šios būklės atsiradimo ir vystymosi priežastis?
– daugiausia dėmesio skiriama autoimuniniam ligos pobūdžiui, t.y. antikūnai, kuriuos pati imuninė sistema gamina prieš savo skydliaukę, lemia skydliaukės hormonų struktūros ir jų vientisumo pokyčius.
T.y. FT3 ir FT4 gali būti normalūs kraujyje, tačiau iš tikrųjų jie negali suvokti viso savo poveikio. Iš esmės populiariausias autoimuninės hipotirozės formos pavadinimas yra Hashimoto tiroiditas. Ši liga yra dažna, ji yra paveldima ir labiau būdinga moteriškai lyčiai.
Kai vienas ar kitas antikūnas, liaudiškai žinomas kaip TAT ir MAT, atsiranda kraujotakoje, sakome, kad suaktyvėjo Hashimoto tiroiditas.
Svarbu pažymėti, kad ne visiems žmonėms, kuriems yra šių dviejų tipų antikūnų pokyčių, pakinta ir skydliaukės funkcija. Be to, antikūnų skaičius nėra tiesiogiai proporcingas ligos sunkumui.
Priešingu atveju ši liga pati savaime nesukelia jokių skausmingų ar akivaizdžių širdies požymių. Tai yra, norėdamas pasakyti, kad ši liga yra, žmogus turi pastebėti, kad auga svoris, padažnėjo plaukų slinkimas, oda tampa testuota ir š altesnė, o jis pats jaučia, kad jam nuolat š alta.
Kartais liga aptinkama atsitiktinai: arba kai pacientes siunčia kolegos kardiologai dėl sulėtėjusios širdies veiklos, arba ginekologai dėl problemų pastoti.
Tęskime su likusiomis priežastimis – kokios jos?
- Kita pagrindinė hipotirozės priežastis yra jodo trūkumas. Tuo metu, remiantis jodo trūkumu dirvožemyje, vandenyje ar kituose maisto produktuose, buvo sukurtas vadinamasis. endeminės zonos.
T.y. sritys, kuriose įrodyta, kad trūksta jodo ir organizmas negali su juo susitvarkyti, vadinamosios. gūžys – priekinis skydliaukės padidėjimas. Taip nutinka, kad organizmas galėtų susidoroti plečiant savo tūrį, struktūrą ir kiek gali pasisavinti sumažėjusį jodo antplūdį iš maisto produktų ir skysčių.
Štai kodėl skydliaukė padidėja priekyje ir žmonės dažniausiai ją suvokia kaip padidėjusią gūžį. Dėl šios priežasties dažniausiai metų metus vadinamasis jodo profilaktika.
Tai daroma į valgomąją druską įpilant jodo – taip. joduota druska, atitinkamai pašalinant šį veiksnį. Todėl iki šiol mažai žmonių turi skydliaukės funkcijos nepakankamumą dėl sumažėjusio jodo vartojimo.
Jei žmogus savęs klausia, ar nesirgtų hipotiroze, jei nevartotų joduotos druskos, atsakymas – vargu, nes jos yra daugelyje maisto produktų. Kita priežastis yra asmeninio pobūdžio veiksniai – pavyzdžiui, chirurginės skydliaukės intervencijos arba visiškas jos pašalinimas dėl mazgų ir cistų.
Kadangi skydliaukės hormonai yra nepaprastai svarbūs, tokiais atvejais jie turėtų būti pridedami paruoštų tablečių pavidalu. Juose atitinkamai yra jodo ir visos organizmui reikalingų hormonų molekulės.
Ir kita grupė, galinti sukelti hipotirozę, tai fizinis poveikis, pvz., jonizuojanti spinduliuotė, kai radioaktyvusis jodas padarė žalą skydliaukės struktūrai. Arba auglių darinių sukėlimui, dėl kurio reikia atitinkamai operatyvių intervencijų.
Pastaruoju metu daug kalbama, kad seleno trūkumas gali būti hipotirozės priežastis. Jei mūsų vartojamuose maisto produktuose ir skysčiuose nėra pakankamai seleno, tai gali turėti įtakos skydliaukės hormonams, tačiau įrodyta, kad šis veiksnys nėra toks rimtas. Šio mikroelemento gauname su vartojamais produktais.
Vartoti seleną tablečių pavidalu rekomenduojama tik žmonėms, sergantiems autoimunine Hashimoto liga. Tai iš tikrųjų pereina prie hipotirozės gydymo.
Selenas yra antioksidantas, o šiuo atveju jo antioksidacinis aktyvumas yra vertingas, ką taip pat daro vitaminas C, vitaminas E ir kofermentas Q. Priešingu atveju vien selenas nekompensuotų hipotirozės, kurią sukelia vien antikūnai.
Todėl hipotirozei gydyti vartojami jau paruošti skydliaukės hormonai tablečių pavidalu. Bulgarijoje pastaraisiais metais buvo naudojamas hormonas FT4, jis vadinamas levotiroksinu. Šių hormonų dozė nustatoma pagal TSH hormono lygį.
Todėl reikalingas tyrimas ir tyrimai pas endokrinologą, kuris paskiria reikiamą dozę ir po 35-40 dienų turi būti įsitikinta, ar dėl šios dozės pakankamai sumažėjo TSH hormono kiekis. T.y. ar pasiekta normali eutiroidinė būklė. Norint pasiekti pageidaujamą skydliaukės hormonų lygį, šis procesas trunka keletą mėnesių.
Kūnas negali funkcionuoti be skydliaukės hormonų
„Noriu atidaryti skliaustelį apie laboratorinius tyrimus, atkreipdamas dėmesį, kad skirtingose amžiaus grupėse jie neatrodo tiksliai taip, kaip nurodyta laboratorijose (referencinės vertės, t. y. „nuo“- „iki“). Kadangi vyresnio amžiaus žmonėms tikslas nėra pasiekti absoliučių vertybių.
Jiems taikomos normos keičiasi, atsižvelgiant į tai, ar jie neserga kitomis ligomis, daugiausia širdies ir kraujagyslių ligomis. O ypač jei juos kamuoja greita širdies veikla, širdies peršokimas, ritmo sutrikimai. Tokiais atvejais mes jau leidžiame sau aukštesnį TSH lygį.
Bet nepaisant to, mes siekiame užkirsti kelią per dideliam širdies stimuliavimui, kuris iš tikrųjų paveiktų konkretaus žmogaus gyvenimo kokybę. Tuo tarpu jaunų mergaičių atveju mes paprastai orientuojamės į daug mažesnę TSH pamatinę vertę – pavyzdžiui, šio rodiklio žemiau 2–2,5.
Manoma, kad esant tokiam lygiui, nėštumo tikimybė yra didesnė. Tačiau visa tai turi būti individualiai aptarta su gydančiu endokrinologu.
Todėl į bendrą žmogaus būklę reikėtų žiūrėti platesniu aspektu, o ne vadovautis tik laboratorijoje gautomis skydliaukės hormonų vertėmis.
T.y. turime aptarti žmogaus amžių, jį lydinčias ligas, gyvenimo būdą ir mitybą. Visa tai gali turėti įtakos tiek priežastims, kurios gali sukelti ligą, tiek jos gydymui.
Baigdamas dar kartą pabrėšiu, kad šie hormonai geriami visam gyvenimui. Tai dažniausiai taikoma žmonėms, kuriems dėl kokių nors priežasčių buvo pašalinta skydliaukė. Mes kalbame apie gyvybiškai svarbius hormonus. Svarbus širdies veiklai, nervų veiklai ir daugeliui kitų organizmo sistemų bei procesų.
Jei žmogui sumažėjęs lytinių hormonų kiekis arba jo visai nėra, kaip, pavyzdžiui, menopauzės atveju, jo gyvenimas tęsiasi. O su skydliaukės hormonais – ne. Be jų žmogaus organizmas funkcionuoti neįmanoma“, – reziumavo specialistė.
