Doc. Dr. Yana Simova, MD: Kiekvienas gali prarasti sąmonę karščiu

Turinys:

Doc. Dr. Yana Simova, MD: Kiekvienas gali prarasti sąmonę karščiu
Doc. Dr. Yana Simova, MD: Kiekvienas gali prarasti sąmonę karščiu
Anonim

Kardiologė prof. dr. Yana Simova yra „Ajibadem City Clinic Cardiovascular Center“Sofijoje Kardiologijos skyriaus vadovė. Kalbame apie sinkopės (priepuolių, sąmonės netekimo) priežastis ir diagnozę.

Prof. Simova, kokie žmonės rizikuoja apalpti karštu oru?

- Bet kokio amžiaus ir lyties žmonėms gali pasireikšti sinkopė. Ketvirtadalis jų per savo gyvenimą patyrė bent vieną alpimo priepuolį ar sinkopę. Taigi karštu oru niekas nepasigailės, nėra pavojaus prarasti sąmonę.

Kas tiksliai sukelia sinkopę?

- Sinkopė gali turėti keletą pagrindinių priežasčių. Viena jų yra grynai vegetatyvinė – vadinamoji vazovagalinė sinkopė. Jis atsiranda, kai dėl parasimpatinės nervų sistemos aktyvacijos sumažėja arterinis spaudimas. Tai dažniau nutinka esant šiltam, o ne š altam orui, dažniau kai žmogus ilgai stovi vienoje vietoje nejudėdamas arba būna tvankioje, sausakimšoje patalpoje. Bet tai galima daryti esant stipriam skausmui, einant į tualetą, staiga atsistojus. Tai yra reflekso, vazovagalinės sinkopės priežastys. Jie nemalonūs, bet ne itin pavojingi, nebent žmogus susižalotų rudenį.

Tačiau yra ir pavojingesnių priežasčių, kodėl žmogus praranda sąmonę. Galite netekti sąmonės dėl širdies ligos – širdies raumens (miokardo), vožtuvų ar širdies ritmo sutrikimo. Todėl pirmiausia reikėtų atmesti tokio tipo priepuolius.

Image
Image

Doc. Dr. Yana Simova

Kokie testai naudojami norint nustatyti, ar sinkopės priežastis yra širdyje?

- Tai atliekama kardiologo apžiūros metu. Galima atlikti vaizdinį širdies tyrimą – echokardiografiją. Kartais įdedamas holteris, kuris 24 valandas fiksuoja širdies veiklą elektrokardiogramoje.

Dažniausiai mums būna paprastas silpnas, vazovagalinis apalpimas, tačiau rimtesnė širdies liga turi būti atmesta kaip sąmonės netekimo priežastis.

Kas yra pakreipimo stalo tyrimas?

- Šis tyrimas susijęs su sąmonės praradimu. Lentelės pakreipimo arba kūno pakreipimo testo tikslas – sukelti priepuolį ir taip įrodyti, kad sinkopė yra vazovagalinė (refleksinė). Bandymui naudojama „kušetė“, kurią galima pakreipti 75° kampu. Tyrimas susideda iš staigios viso paciento kūno tiesinimo iš gulimos padėties į pusiau vertikalią padėtį 75° kampu. Vadinamasis ortostatinis iššūkis atliekamas norint pamatyti, kaip reaguoja autonominė nervų sistema. Tyrimas tęsiamas dar 40 minučių, per tą laiką stebime paciento būklę.20 minutę po liežuviu suleidžiamas kraujospūdį mažinantis vaistas. Taip provokuojame autonominės nervų sistemos reakciją. Pacientams, kurie sirgo vazovagaliniu sinkopu ir yra linkę į jį, kraujas dažniausiai krenta, o širdies susitraukimų dažnis negali kompensuoti tiek, kad padidėtų. Širdis negali pumpuoti pakankamai kraujo į smegenis ir tada žmogus praranda sąmonę. Atliekant pasvirimo testą, pacientas yra prisegtas diržais ir nėra pavojaus nukristi. Be to, įvedama veninė linija (abocate), per kurią prireikus galima leisti infuzijas ar leisti vaistus. Viskas kontroliuojama medikų. Taigi testas nėra pavojingas. Tačiau tai pakankamai patikima, kad būtų įrodyta, kad sinkopė turi vazovagalinį mechanizmą.

Image
Image

Kas rekomenduojama pacientui, kai sinkopė yra vazovagalinė?

- Reikėtų padidinti skysčių suvartojimą, ypač karštuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke ir daugiau prakaituoja. Suaugusiam žmogui norma yra 30 mililitrų vandens 1 kg kūno svorio. Jei sveriate 70 kg, reikia išgerti 2 litrus ir 100 mililitrų vandens ir kitų skysčių.

Antra rekomendacija – vengti provokuojančių sąlygų. Iš principo kiekvienas apalpęs žino, kas išprovokavo jo alpimą – ar staigiai atsistojo, ar paėmė kraują, ar tai buvo skausmas. O jei žino, kad staigus atsistojimas išprovokuoja alpimą, žmogus turėtų neskubėdamas lėtai atsistoti arba iš pradžių išgerti kelis gurkšnius vandens, o tada pakilti nuo kėdės ar lovos. Trečioji rekomendacija – kai jau yra paūmėjimas ar atemimas (presinkopė) – tuomet galima imtis priemonių, kad sąmonės netektų. Geriausia tokiu metu atsigulti, jei yra kur. Jei ne, bent jau sėdėkite arba pritūpkite žemai, sulenkite rankas ir kojas, kad raumenys galėtų pumpuoti kraują į širdį ir smegenis. Taip pat gerkite skysčių ir palaukite, kol pykinimas praeis.

O jei paaiškėja, kad sinkopės priežastis yra liga?

- Tada yra tinkamas gydymas. Jei, pavyzdžiui, paaiškėja, kad sąmonė netenkama dėl susiaurėjusio širdies aortos vožtuvo, tuomet vožtuvą reikia pakeisti. Jei priežastis yra širdies ritmo sutrikimas, jei širdis netinkamai veda elektros impulsus, galima įdėti širdies stimuliatorių.

Kas yra koronarinė širdies liga ir ar ji susijusi su sinkope?

- Tai dar viena liga. Tai rodo širdies kraujagyslių susiaurėjimą - dažniausiai dėl aterosklerozinės plokštelės. Širdis yra raumuo, kurį maitina kraujagyslės. Deguonis į jį patenka per kraują, kuris praeina per vainikines arterijas. Kai jie susiaurėja, širdis negali būti aprūpinama pakankamai deguonimi, tada kalbame apie išeminę ligą. Liga dažniausiai pasireiškia spaudimu ar skausmu krūtinės srityje, kuris gali plisti į kaklą, apatinį žandikaulį, kairįjį petį ir kairę ranką. Kartais jį išprovokuoja fizinis krūvis ar psichinė įtampa, trunka kelias minutes, o ramybėje skausmas praeina. Išeminė liga diagnozuojama surinkus paciento anamnezę, ištyrus, atlikus elektrokardiogramą, echokardiografiją, širdies streso testus atliekant mankštą ar vaistus, kad būtų galima pamatyti, kaip širdis maitinasi esant stresui, vainikinių arterijų arteriografiją. Paskutinis tyrimas atliekamas naudojant kontrastą. Kateteris per arterijas įvedamas į širdį, kur įšvirkščiama kontrastinė medžiaga, siekiant patikrinti, ar kraujagyslėse nėra susiaurėjimo.

Koks yra kraujagyslių susiaurėjimo gydymas?

- Susiaurėjimas gali būti išplėstas įdedant stentą (kaip metalinę spyruoklę, kuri išplečia kraujagyslę). Jei susiaurėjimas yra per didelis, gali būti atliekama šuntavimo operacija. Atliekant šią širdies operaciją, susiaurėję arba užsikimšę širdies kraujagyslės apeinamos aplinkkeliu, kurie paimami iš venų ar arterijų iš kitų kūno vietų.

Koks yra pagrindinis pacientų, einančių per jūsų kliniką, kontingentas?

- Esame universitetinė ligoninė ir vienintelė akredituota JCI, todėl esame labai kompetentinga struktūra. Į mus daugiausia kreipiasi pacientai, sergantys širdies, kraujagyslių ir kombinuota patologija, įskaitant sudėtingus atvejus, siunčiamus kitų ligoninių ir kolegų. Ambulatorinėje praktikoje konsultuoju pacientus su įvairiomis patologijomis: nuo profilaktikos, per hipertenziją, ritmo sutrikimus, vožtuvų ligas, išemines širdies ligas, širdies nepakankamumą, iki apalpimo ir kitų sudėtingų diagnozių. Taip pat praeina nėščios moterys, priešoperacinės konsultacijos ne širdies chirurgijoje ir vėžiu sergantys pacientai, siekiant stebėti širdies būklę chemoterapijos ir radioterapijos metu arba po jų.

Rekomenduojamas: