“GIST – virškinimo trakto stromos navikas – reta piktybinė liga. Kasmet ja serga 10-20 žmonių 1 000 000 gyventojų, kurie dėl nepaprastos pažangos medicinos srityje iš labai agresyvios ir ūmios piktybinės ligos tapo lėtine liga, kurios išgyvenamumas sergant metastazavusia liga yra daugiau nei 10 metų.. Jūsų skaitytojai daugiau sužinos iš „Pacientų, sergančių VTSN Bulgarijoje asociacijos“adresu https://www.gist-bg.com“, – dalinosi prof. ligoninėje „Šv. Marina“Varnoje.
Prof. Kalev, ar mūsų šalyje yra šio tipo naviku sergančių pacientų registras?
- Virškinimo trakto stromos navikai yra reti, apskaičiuotas dažnis 1 iš 100 000 atvejų per metus. Vidutinis sergančiųjų amžius – 60–65 metai, tačiau auglys gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, o vaikams – labai retai. Ši virškinamojo trakto piktybinių ligų grupė yra nevienalytė, navikai turi skirtingas genetines savybes ir kai kuriais atvejais yra susiję su kitais retais sindromais. Kol kas tikslus pacientų, sergančių VTSN, skaičius mūsų šalyje nėra žinomas, manoma, kad jų yra apie 120. Registro vis dar nėra, o tai labai reikalinga.
Bulgarijoje aktyviai gydomi maždaug 35 pacientai. Pacientų organizacija praneša apie 65–70 žmonių, sergančių VTSN mūsų šalyje.
Dabar pacientai Nacionaliniame vėžio registre registruojami kaip sergantys piktybine liga, tačiau to nepakanka. Į tokį specializuotą registrą įtraukta informacija suteiks daug informacijos ir padės sekti svarbius rodiklius, tokius kaip sergamumas, sergamumas, mirtingumas, suteiks aiškumo tendencijų atžvilgiu ir galiausiai bus labai praktiška mums visiems.
Jūs pasidalijote, kad liga atjaunėja…
- Paprastai dažniausiai serga 60–70 metų žmonės, tačiau iš tiesų pastebima tam tikra tendencija, kad serga jaunesni pacientai. Taip pat yra vadinamųjų vaikų VTSN – pacientas suserga iki 18 metų. Turime 3-4 ligonius, kurie susirgo vaikystėje, bet laimei po operacijos ar po aktyvaus gydymo vaistais jiems jau apie 35-40 metų.
Gydymas prasideda nuo operacijos, Tadagydomi vaistais. Tai brangus gydymas, jis kainuoja nuo 6 000 BGN iki 9 000 BGN per mėnesį ir yra apmokamas iš ligonių kasos
Ar manote, kad valstybinės sveikatos įstaigos padės jums kurti specializuotus centrus?
- Retos onkologinės ligos daugiausia kenčia nuo jų gydymo organizavimo. Visame pasaulyje jų gydymas organizuojamas per specializuotus centrus. Bulgarijoje tokių trūksta, tačiau pastaruoju metu kalbama apie tokį projektą – dviejų specializuotų onkologijos centrų kūrimą – vieną Sofijoje, gal vieną Varnoje. Jų misija yra kaip tik organizuoti visus specifinius tyrimus, taip pat ir su specialistu konsultantu, siekiant nustatyti šių pacientų diagnozę ir gydymą. Kol kas scena tokių centrų kūrimui – tik idėja. Tačiau kol kas patirtis rodo, kad tokių retųjų ligų centrų valstybinės institucijos neįkūrė. Visame pasaulyje tai yra valstybės strategija kartu su gydymo įstaigomis ir bet kokia veikla šiame centre turi būti finansuojama ligonių kasų.
Apie tokio centro įkūrimą, ypač GIST, kalbama apie dvejus metus. Prieš 3-4 metus buvo kalbama apie dar vieną labai retą auglį – neuroendokrininius navikus, tačiau dviejų tokių nacionalinių centrų sukūrimas iš esmės pakeitė jų elgesį, gerokai padidino aptinkamumą, o tai itin naudinga pacientams. Tokie mūsų lūkesčiai ir dabar, jei pavyks
kovoti dėl centrų atidarymo
virškinimo trakto navikams.
Remiantis tyrimais, vėžio ląstelės yra genų mutacijos. Kas tai atskleidžia, prof. Kalev, ir ar tikslinė terapija yra geriausias vėžio gydymas?
- Genetiniai paties naviko pokyčiai vėliau lemia, kaip vystysis pats vėžys, koks jis bus agresyvus ir koks bus paciento rezultatas. Vėžio genetikos tyrimas leido sukurti sisteminę priešnavikinę terapiją, vadinamą tiksline, kuri tiesiogiai nukreipta į vėžines ląsteles, tačiau yra itin švelni kitiems kūno audiniams. Tai gydymo individualizavimas pagal paciento genomą – taip kontroliuojamame procese galima keisti klastingos ligos eigą. Tikslinė terapija selektyviai veikia kai kuriuos gyvybiškai svarbius vėžio ląstelių biologinius procesus ir galiausiai sustabdo naviko augimą.
Ar greitai atsikratysime vėžio?
- Kasdien per mano kabinetą praeina nuo 50 iki 80 naujai diagnozuotų atvejų… Onkologinės ligos – XXI amžiaus karma! Kaip viduramžiais maras ar cholera, o vėliau ir tuberkuliozė buvo civilizacijų karma, šiandien, mano nuomone, mes jas nešame kaip neįveikiamą naštą. Per gyvenimą žmogus daro tai, kas atrakina genetinę mutaciją ir suserga vėžiu.
Yra vėžio, kuris yra genetiškai nulemtas, atsiranda šeimoje arba bent jau žmogus yra linkęs susirgti tam tikros rūšies vėžiu. Tačiau daugeliu atvejų, jei gyvename pakankamai ilgai, tikriausiai kiekvienas iš mūsų susirgsime tam tikros rūšies vėžiu.
Todėl nereikėtų nepagrįstai delsti diegti naujoviškus vaistus retoms ligoms, pvz., VTSN, gydyti, nes akivaizdu, kad jų taikymas lydi daug geresnių gydymo rezultatų.
Ar bulgarams bus naudingi genetiniai biologiniai žymenys?
- Taip, į Bulgariją patenka vis daugiau biologinių genetinių žymenų, skirtų piktybiniams navikams gydyti. Kaip žinote, tai yra genetiniai tyrimai, kurie nustato tam tikro vaisto veiksmingumą konkrečiam pacientui. T.y. tai tikslinė terapija
išvalo vėžio ląsteles, neveikiant aplinkiniams audiniams ir organams.
Ir ar jie bus laiku diagnozuoti?
- Pastaruoju metu dažnai girdimas posakis „Vėžys nėra mirties nuosprendis“– skaitome jį žiniasklaidoje, jis tarnauja kaip kampanijų šūkis ir pan. Tai neatsitiktinai, tai nėra frazė, ištuštėjusi iš turinio. Tai yra tiesa. Apsidairykite aplinkui – daugelis žmonių po vėžio diagnozės yra puikios būklės. Bulgarijoje prieš 7-8 metus buvo gydomi 4-5 pacientai, sergantys VTSN, o 2013 metų pabaigoje jų jau per 100 ir jų nuolat daugėja. Taip yra ne dėl to, kad kilo kokia nors epidemija, o dėl to, kad jos buvo teisingai diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, t.y. jie gyvena. Dauguma jų yra remisijos stadijoje, daugelis jų išgydomi laiku atlikus chirurginę intervenciją ir prevencinį gydymą vaistais.
Per pastaruosius 10 metų gydytojai ir mokslininkai visame pasaulyje padarė neįtikėtinų laimėjimų suprasdami ir gydydami GIST. Be to, dauguma žmonių gana gerai toleruoja gydymą ir jiems nereikia drastiškai keisti gyvenimo būdo. Tai labai svarbu – neskaitant to, kad GIST nėra mirties nuosprendis, tai taip pat nėra priežastis pasitraukti iš pasaulio. Viena yra gultis į ligoninę vaistų antpilams, patirti jų šalutinį poveikį, ilgai būti nedarbingumo lapelyje, o visai kas kita – eiti į darbą ir prižiūrėti artimuosius, kaip prieš ligą. Taigi – ši frazė jums gali atrodyti kaip klišė, bet tai tiesa.
